Lietuviška trispalvė ir nesusipratimai kelyje
Turkija. Rugsėjo 14
Mildos dienoraštis
Jau vakarėja, abu šiek tiek pavargę, tad į mašinų keliamą triukšmą stengiamės per daug nekreipti dėmesio. Jau esame įpratę, kad kelyje labai daug žmonių mums pypina, signalizuoja, mojuoja. Tiesą pasakius, kartais net per daug įkyriai. Ypač, kai kelioms minutėms pamiršta nukelti ranką nuo signalo.
Kelias didelis, mašinų nemažai. Tik labai jau agresyviai tos mašinos šįkart pypsi. Važiuoju sau ramiai priekyje, Dovydas kažkur šiek tiek toliau už manęs. Mus pradeda lenkti baltas prabangus automobilis, o jame sėdinčios moterys pravažiuodamos nenuleidžia akių nuo manęs. Tik tie žvilgsniai šįkart kažkodėl visai nedraugiški.
Pusryčiai, pietūs ir vakarienė: viskuo pasirūpinta
Turkija. Birželio 24 – …
Mildos dienoraštis
Tenka pastebėti, kad didžioji dalis žmonių Turkiją žino tik dėl jos kurortinių miestų šalia Viduržemio jūros, su milžiniškais “viskas įskaičiuota” viešbučiais, kuriuose pilna rusų turistų. Žino tik tuos turkus, kurie vietiniuose turguose įkyriai turistams šaukia: „My friend! Very good price!“ ir bando iškišti dar vieną Chanel rankinės kopiją už 25 eurus. Ir yra įsitikinę, kad visi turkai tik ir nori apgauti ir pasipelnyti iš nieko nenutuokiančių, varlinėjančių turistų.
Įvažiavimas į Stambulą
Turkija. Birželio 27
Dovydo dienoraštis

Mašinų srautas tankėjo su kiekvienu kilometru. Ramius gražius keliukus pakeitė stambus trijuostis mašinų pripampęs greitkelis. Sustojome degalinėj minutės pertraukėlei, kad susikauptume ir nusiteiktume tam, kas laukia. Priešaky – apie 35km streso.
Kaip mes bandome keisti ritmą
Turkija. Birželio 24 – …

Mildos dienoraštis
Dvi savaitės nuotykių Lenkijoje
Lenkija: gegužės 10-24
Kilometrai: 650
Mildos dienoraštis
Dangus buvo apsitraukęs pilkais debesimis. Pasienio punkto pastatai tušti, niekieno nenaudojami. Pakelėje stovėjo keletas vilkikų. O man viduje kirbėjo kažkoks keistas jauduliukas ir pasitenkinimas savimi: jau tuoj įvažiuosime į antrą savo kelionės šalį.
690 Lietuvos kilometrų per kaitrą ir sniegą
Mildos dienoraštis
Šeštadienio rytą pramerkus akis, galvoje mintis tik viena: “jau šiandien”. Tiek daug persipynusių emocijų, net sunku jas atskirti. Ir nerimas, ir baimė, ir džiaugsmas. Bėgu iš vieno kambario į kitą. Vis atrodo, kažką pamiršau, kažko dar reikia, kažkas svarbaus nepadaryta.