Įvažiavimas į Stambulą

Įvažiavimas į Stambulą

Turkija. Birželio 27

Dovydo dienoraštis

Stambulas tolumoj, ir prie ežero piknikaujantys Turkai

Mašinų srautas tankėjo su kiekvienu kilometru. Ramius gražius keliukus pakeitė stambus trijuostis mašinų pripampęs greitkelis. Sustojome degalinėj minutės pertraukėlei, kad susikauptume ir nusiteiktume tam, kas laukia. Priešaky – apie 35km streso.

Prasisunkus pro pirmają dešimtį km, jau norėjosi giliai atsikvėpti. Mildos vos nepartrenkė automobilis, kurio vairuotojas nusprendė kirsti dvi juostas, net posūkio nerodė išsukdamas į šalutinį kelią.

Sustojom pailsėti prie mojuojančio turko pakelėje, kuris pardavinėja arbūzus ir melionus iš papuošto sunkvežimio. Jis mums pataisė nuotaiką ir primaitino melionų. Dar vieną į kelionę įdėjo, kategoriškai atsisakydamas pinigų.

Draugiškas arbūzų ir melionų pardavėjas privaišino ir į kelią pridėjo

Toliau bevažiuojant, vėjas mus nepakankamai gaivino, prakaitas žliaugė, tad nusprendėm išsimaudyt didžiuliame Büyükçekmece Gölü ežere Stambulo priemiesty. Ežero vanduo labai malonus, kai oro temperatūra gerokai viršija 30 C. Išlipus iš vandens, grupelė piknikaujančių turkų mus vėl maloniai nustebino, pavaišindami kątik iškepta vištiena ant grotelių.

 

Piknikaujantys turkai, pasidalinę su mumis savo BBQ

Galvojom, kad paskutiniai penkiolika kilometrų bus finišo tiesioji, tačiau mūsų laukė dar vienas maksimalus išbandymas. Įvažiavus į priemiestį, eismas taip sutirštėjo, kad daug kur buvo sausakimši stovinčių mašinų kamščiai. Visi pypina negailėdami. Pradejom nardyti tarp burzgiančių automobilių, konkuruodami su motoroleristais, kurie vairuoja kaip lunatikai.

Kai išsukom iš greitkelio, buvom įsitikinę, kad mūsų vargai baigti: iki finišo apie 8km. Pradejom kilti švelnia įkalne, kai kelias staiga regis prieš akis atsistojo piestu. Visiškai tiesus plentas stačiu šlaitu į viršų mums buvo dūris į paširdžius. Tie paskutiniai kilometrai atėmė belekiek laiko ir energijos, ir tapo sunkiausia kadanors mūsų įveikta įkalne. Kažkuriuo metu beminant, galvojau, kad man širdis išmuš skylę krūtinėj. Esame užmynę ir į statesnius, daug aukštesnius šlaitus, bet kalnuose kelias vingiuoja, tad kilimo laipsnis ir krūvis lengvesnis.

Maždaug įpusėjus paskutinę įkalnę. Pradėjom kilti nuo to ežero boluojančio tolumoj

Gal apsvaigęs nuo katik įveiktos įkalnės, įvažiavau į paskutinį šios dienos žiedą ir, praradęs lygsvarą, išsitiesiau ant asfalto. Jau buvo tamsu, dar reikėjo kažkaip rasti mūsų nakvynės vietą miegamojo rajono džiunglėse.

Kantrybė, energija ir telefono baterija jau buvo ties 4%, kai galiausiai radom namą, kur mūsų svečiuose laukė mano puseserė.

Vienas komentaras apie “Įvažiavimas į Stambulą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *