Iranas. Tabriz. Spalio 8

Mildos dienoraštis

---

Kai buvome Tabriz, mūsų draugas Shahin nusprendė nusivesti mus į savo muzikos mokyklą, paklausyti tradicinių iranietiškų instrumentų. Iki mokyklos buvo geras kelio gabalas, taigi nusprendėme važiuoti autobusu. Atlėkėm į stotelę, kur jau susispietę stovėjo žmonės. Autobuso durims atsidarius,  jau taikiausi lipti, kai Shahin man sako, jog turiu eiti į autobuso galą. Man reikia lipti per galines duris. Kai Shahin pamatė mano sumišusį žvilgsnį, greitai paaiškino – Irane moterys ir vyrai kartu nevažiuoja!

Visi autobusai yra padalinti į dvi dalis – vyrų ir moterų. Autobusai ne tik kad padalinti, jie netgi perskirti metaline tvorele!  Čia tam, kad netyčia neįžengtum ne į savo teritoriją. Vyrai lipa/išlipa per priekines duris, o moterys naudojasi galinėmis. 

Šiaip ne taip sugebėjau įsisprausti į pilnutėlį autobusą. Visų moterų akys staiga sužiuro į mane. O aš neramiai trypčiojau, per minias žmonių bandydama pamatyti ar Dovydas su Shahin įlipo, ar ne. O jeigu jie netilpo? O jeigu taip ir liko stovėti stotelėje? Ką man dabar daryt? Net neįsivaizduoju, kur išlipt reikia… o gal išlipti kitoje stotelėje ir laukti jų… man visad atrodydavo, kad tai geriausias sprendimas įvykus tokiai situacijai.

Po kelių įtemptų minučių stebeilyjimosi, pamačiau juos susigrūdusius priekyje. Uch gerai, visi sugebėjime įlipti. Galiausiai vaikinai prasibrovė iki tvorelės, taigi galėjome netgi šnekėti. Nors iš tiesų nelabai net buvo kada su jais šnekėti, iranietėms pasirodžiau įdomi. Visos žvilgčioja į mane, šypsosi. Galiausiai pradėjo ir kalbinti. Visoms įdomu, iš kur aš, ką čia veikiu ir turbūt dažniausias klausimas ar patinka Iranas? Supratusi, kad mano pakeleivės ne itin gerai šneka angliškai, stengiausi nesiplėsti per daug su savo pamąstymais apie šalį. O šios gavusios paprastus ir aiškius atsakymus į joms rūpimus klausimus, truputį nurimo. 

Autobusui vis stojant, žmonių minios po truputį ėmė retėti. Moterys sulaukusios savo stotelės man vis tarsteldavo iki ar maloniai nusišypsodavo, o mes likom laukti savosios stotelės.